Antroposofinė medicina - tai viena iš holistinės medicinos krypčių, traktuojanti žmogų kaip nedalomą kūno, sielos ir dvasios vienovę, gydyme subtiliai panaudojanti gamtos ir žmogaus ryšius, meno terapiją, saviugdą. Antroposofinė medicina nėra visiška alternatyva universitetinei Vakarų pasaulio medicinai. Ji tik papildo pastarosios kūno biologijos ir diagnostikos žinias nuosekliu mokymu apie dvasinius žmogaus elementus ir jų tarpusavio sąveiką ligoje ir sveikatoje. Antroposofinę mediciną gali praktikuoti gydytojai ir med. seserys, baigę pilną universitetinės medicinos mokymo kursą ir papildomai susipažinę su Antroposofinės medicinos diagnostikos ir gydymo principais. Jau keli metai šie antroposofinės medicinos principai įtraukti į Šveicarijos universitetų medikų rengimo programas. Antroposofiniai medikai itin sudėtingais ir sunkiais atvejais neatmeta ir universitetinėje medicinoje įprastų medikamentų, gydymo metodų (pvz., chirurgijos), kurie gali išgelbėti žmogaus gyvybę, tačiau pirmiausia stengiasi stimuliuoti savigydos jėgas, savitu būdu pasinaudodami homeopatijos, fitoterapijos, hidroterapijos, meno ir judesio terapijos (euritmijos), aromaterapijos ir kitomis natūraliomis gydymo priemonėmis. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje dirbantys antroposofinės orientacijos bendrosios praktikos gydytojai išrašo tik 25 proc. receptų įprastiniams vaistams, lyginant su įprastiniais metodais dirbančiais bendrosios praktikos (šeimos) gydytojais.
Antroposofinė medicina remiasi austrų filosofo ir mokslininko Rudolfo Šteinerio (1861-1925) XX a. pradžioje pagrįstu dvasiniu mokslu apie žmogų - antroposofija. Pavadinimas sudarytas iš graikų kilmės žodžių "anthropos"-žmogus ir "sophia"-išmintis. Tai yra tam tikra nuoroda į tai, kad antroposofijoje siekiama dvasinės išminties per gilesnį, visapusiškesnį savęs ir pasaulio pažinimą. Antroposofija pripažista šiuolaikinio mokslo laimėjimus fizinio pasaulio pažinime, tačiau ieško metodų ir galimybių pažinti dvasinę egzistencijos pusę, kurią šiuolaikiniai gamtos mokslai kol kas bejėgiai tiek patvirtinti, tiek paneigti, nes tai neišmatuojama kiekybiškai, nors mūsų sąmonės veikla, mūsų jausmų ir mąstymo savistaba kasdien atveria mums kiekybiškai neišmatuojamą, "dvasinę" žmogaus dimensiją.
Nemažai gydytojų jaučia nepasitenkinimą savo galimybėmis padėti ligoniui, pasigęsdami universitetinėje medicinoje aiškesnio ryšio tarp žmogaus kūno biologijos ir jo mąstymo, emocinio gyvenimo dabar apibrėžiamo tik "psichosomatinių ligų" sąvoka. Gydytojai, savo praktinėje veikloje ne kartą įsitikinę, kad žmogus nėra tik biocheminė laboratorija, kurioje tam tikromis medžiagomis visada sukelsime pageidaujamą reakciją, antroposofinėje medicinoje ras išsamų, nuoseklų, didžiules galimybes terapinei kūrybai atveriantį visapusišką žmogaus paveikslą, kuriame liga yra ne tik "gamtos klaida", kurią reikia kuo greičiau pašalinti, bet ir prielaida, paskata, galimybė dvasiniam žmogaus tobulėjimui.
Antroposofinė medicina susikūrė Šveicarijoje apie 1920 metus, kai grupė profesionalių gydytojų, vadovaujamų R. Šteinerio pabandė antroposofijos principus ir įžvalgas pritaikyti medicininėje praktikoje. Bendradarbiaujant R. Šteineriui ir olandų gydytojai Itai Vegman (1876-1943) 1925 metais buvo parašyta knyga gydytojams "Gydymo meno pagrindai", davusi pradžią naujai medicinos krypčiai. Šveicarijoje, Arlesheimo miestelyje Ita Vegman atidarė pirmąją antroposofinę kliniką, sėkmingai veikinačią ir šiandien. Vėliau ji tapo pirmąja Dvasinio mokslo universiteto Dornache medicinos sekcijos vadove. Šiandien susidomėjimas antroposofine medicina vis dideja visame pasaulyje dėl jos holistinių ir praktikoje efektyviai veikiančių gydymo koncepcijų. Populiariausia ši medicina Vokietijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, kur veikia ne tik kelios privačios ligoninės, bet yra ir stambių, daugiaprofilinių antroposofinės pakraipos klinikų, dirba daug šeimos gydytojų, pripažintų ir finansuojamų iš sveikatos draudimo fondų.
Gydytojų antroposofų draugijos jau susikūrė Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje. Nuo 2003 metų ir Lietuvoje veikia Antroposofinės Medicinos draugija.
Banga Kulikauskaitė, Gydytoja
Medicina 
