Vėl žiema...

Gamtos ratui nenumaldomai sukantis, Žemė įkvepia ir iškvepia, o metai tarsi vienas kvėpavimo ciklas, su įkvėpimu žiemą ir iškvėpimu vasarą. Žiemą viskas kristalizuojasi, nusėda ir susigūžia - grįžta į motinos Žemės įsčias ir užsikloja minkštu sniego patalu. Žemė tarsi siekia virsti kuo lygesniu kamuoliu, idealia sfera - lyg gyvsidabrio lašeliu, tik kosminio dydžio. Visas gyvenimas dabar verda po žemės paviršiumi, viskas virškinama, skaidoma, dėliojama. Augalų gyvybinės jėgos susikristalizavusios į sėklas ruošiasi naujam gimimui - kosminiam iškvėpimui, kai visa gamta vėl stiebsis ir kils į dangų, link Saulės ir žvaigždžių.

Vytis Kondreckas  (vytis@weleda.lt)

• duk
• ingredientai