Salutogenezė
Salutogenezės (kilusios iš lotyniško žodžio salus, reiškiančio „sveikatą“, ir graikiško žodžio genesis, reiškiančio „kilmę“) koncepciją XX a. 8-ajame dešimtmetyje sukūrė Aaronas Antonovskis (1923–1994 m.), Amerikos ir Izraelio medicinos sociologas. Jis „sveikatos stiprinimą“ apibūdina kaip sveikatos šaltinių atradimo ir naudojimosi jais procesą.
Salutogenezė – raktas į sveiką gyvenimą
Salutogenezė, kaip sveikatos stiprinimo mokslas, orientuota į veiksnius, palaikančius žmogaus sveikatą, o ne į veiksnius, sukeliančius ligas. Salutogeninis modelis yra susijęs su ryšiais tarp sveikatos, streso ir susidorojimo su juo. Pasak Antonovskio, žmogaus sveikata nėra statiška, tai tęstinis vystymosi procesas. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo randa savo sveikatos šaltinius ir nusprendžia, kokių imtis veiksmų, kad būtų išlaikytas psichinis komfortas ir bendra gera savijauta.
Būk savo sveikatos šaltiniu
Antroposofinei terapijai didelę reikšmę turi mokslinės žinios apie biologinių gamtos ir žmonių ritmų svarbą, nes ją taikant siekiama įvaldyti žmonių gijimo galias. Pacientai skatinami būti savo sveikatos šaltiniu. Jie gali jį suaktyvinti ir sustiprinti, kad išgytų, sustiprėtų ir toliau būtų sveiki arba pagerintų savo gyvenimo kokybę, jei serga lėtine liga. Salutogenezės reikšmė antroposofinėje medicinoje – išsiugdyti aiškų vidinės darnos jausmą (suvokimo, kas vyksta, gebėjimo valdyti situaciją ir veiklos prasmingumo jausmą). Į tai atsižvelgdami pacientai, nors ir laikinai sergantys ir silpni, sugeba nusiraminti ir taikiai priimti save ir aplinką, sąmoningai suprasdami, kad rado tinkamą vietą gyvenime ir visuomenėje.
Stiprink savo vidines jėgas
Jei sirgdami sugebame gyventi jausdami pasitenkinimą gyvenimu, esame mažiau linkę šiuos gyvenimo iššūkius suvokti kaip bausmę ar kaltę. Ir atvirkščiai – aktyviai analizuojant ir nagrinėjant ligą, ją galima priimti, o mūsų asmenybė įgydama patirties auga. Tai stiprina mūsų vidines sveikatos puoselėjimo jėgas ir teigiamai veikia objektyviai vertinamą „sveikatą“.
