Mūsų mamos Žemės dirvožemiai žūsta

Savo laukus ir pievas, tiesiogine šio žodžio prasme, trypiame kojomis, pamiršdami, kad dirvožemis yra gyvenimo pagrindas. Dirvožemis – gyva Žemės plutos dalis – filtruoja lietaus vandenį, kad sukurtų naują švarų geriamąjį vandenį. Ne miškai, o būtent dirvožemis mūsų planetoje yra didžiausia anglies saugykla po vandenynų. Be to, ką daro dirvožemis, nebūtų maisto. Daugiau nei 90 proc. mūsų maisto užauga dirvožemyje. Kiekvienoje morkoje, duonoje, kepsnyje, kiaušinyje ir net piene yra maistinių medžiagų iš dirvožemio. Jo viduje taip pat vyksta daug dalykų: du trečdaliai pasaulio organizmų rūšių gyvena po žeme. Viename hektare (100 metrų x 100 metrų) dirvožemio gyvena trilijonai mikroorganizmų – dumblių, bakterijų ir grybų, kurių bendras svoris yra apie 15 tonų (500–2 000 kg = maks. 2 tonos). Beveik tiek sveria keturi suaugę drambliai. 

Kasmet pasaulyje prarandama apie 10 milijonų hektarų dirbamos žemės, tai plotas, prilygstantis Pietų Korėjai. Šiandien ketvirtadalis pasaulio dirvožemio ploto turi daug mažiau humuso ir maistinių medžiagų, nei jame buvo prieš 25 metus, arba dirvožemis jau yra nebetinkamas pasėliams auginti. To priežastis – miškų kirtimas, lydiminė žemdirbystė, intensyvus ūkininkavimas ir dirvožemio sandarinimas (dirvožemio paviršiaus padengimas nepralaidžiomis medžiagomis, tokiomis kaip betonas ir akmuo, statant naujus pastatus, tiesiant kelius ir kt.).

Viskas prasideda nuo uolienų dūlėjimo. Veikiant šilumai ir drėgmei, vyksta cheminės reakcijos, kurių metu uolienos skyla į smulkias daleles, sudarančias dirvožemį. Augalų ir gyvūnų liekanos bei ant žemės nukritę lapai ir medžių spygliai sudaro organinių medžiagų sluoksnį, kurį mikroorganizmai lėtai skaido į humusą. Šiame humuso sluoksnyje yra augalams ir smulkiems dirvožemio organizmams gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų ir mineralų. Įprastame ariamame dirvožemyje humusas sudaro apie 1–4 procentus. Vadinamojoje juodojoje žemėje, kurioje ypač daug humuso, jis gali sudaryti iki 12 procentų.

Kokio ploto reikia, kad būtų pagaminti drabužiai, kuriuos dėvite, ir paruoštas maistas, kurį valgote? Kad būtumėte aprūpinti reikiama energija, galėtumėte išmesti šiukšles ir atlikti kasdienes veiklas? Šis skaičius vadinamas mūsų „ekologiniu pėdsaku“ ir išreiškiamas globaliais hektarais (gha) vienam žmogui per metus. 
Pastarieji skaičiavimai rodo, kad bendras Žemės biologinis gebėjimas atsinaujinti yra 1,7 gha vienam žmogui per metus. Tačiau kiekvienas žmogus vidutiniškai suvartoja 3,3 gha per metus. Ypač didelį ekologinį pėdsaką palieka industrinių šalių gyventojai. Svetainėje data.footprintnetwork.org galite pažiūrėti, koks yra jūsų šalies gyventojo vidutinis ekologinis pėdsakas.

Franklinas D. Rooseveltas, 32-asis JAV prezidentas dar 1937 m. pasakė: „Tauta, naikinanti savo žemę, naikina save.“ 2002 m. 17-asis Tarptautinės dirvožemio mokslo sąjungos kongresas pasiūlė minėti Pasaulinę dirvožemio dieną. Nuo tada kiekvienų metų gruodžio 5 d. visame pasaulyje organizuojama daug įvairių renginių, atkreipiančių dėmesį į gyvybiškai svarbų dirvožemio išteklių išsaugojimą. Vienas pagrindinių 2015 m. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų yra dirvožemio išsaugojimas.

Dirvožemio išsaugojimu galime pradėti rūpintis ir savo kieme. Jei turite veją, nepjaukite jos visiškai trumpai iki tobulo lygaus žalio paviršiaus, bet geriau leiskite joje augti daugybei gėlių ir laukinių augalų. Taip suteiksite buveinę mažiems organizmams ir išsaugosite augalų šaknų, kurios auga skirtingame dirvožemio gylyje, įvairovę. Sodininkystė be pesticidų padeda išlaikyti sveiką ir funkcionalų dirvožemį, o nesandarintose žemės vietose lietaus vanduo gali prasiskverbti į dirvožemį. Naudodami „žaliąsias trąšas“, taip pat galite pagerinti dirvožemio kokybę. Užuot sode palikę plikus plotus, pasėkite augalų, kurie padeda išvengti erozijos, gerina vandens sulaikymą ir dirvožemio aeravimą, taip pat didina azoto kiekį dirvožemyje ir padeda susidaryti naujam humusui, aprūpindami maistu dirvožemio organizmus. Tam tinka lubinai, krapai, dobilai, medetkos (Calendula officinalis) ir vikiai. Viskas vyksta taip: Pasėkite augalus, kurie virsta „žaliosiomis trąšomis“. Prieš pat žydėjimą augalų stiebus nulaužkite, nulenkite, palikite sušalti ar sudžiūti. Didesnes augalo dalis galima nupjauti. Tada mulčiuokite jais sodo lysves, įterpdami į dirvožemį. 

Šaltiniai

www.boell.de/sites/default/files/bodenatlas2015_iv.pdf
www.agrarheute.com/management/finanzen/zehn-fakten-ackerboden-445152
www.bmel.de/DE/Landwirtschaft/Pflanzenbau/Boden/Boden_node.html
www.umweltbundesamt.de/presse/pressemitteilungen/weltweit-gehen-jaehrlich-10-millionen-hektar
www.umweltbundesamt.de/themen/abschlussveranstaltungen-internationalen-jahr-des)
https://www.bund-mecklenburg-vorpommern.de/service/meldungen/detail/news/noch-60-ernten-dann-ist-schluss/
www.fao.org/soils-2015/events/detail/en/c/338738/
www.scientificamerican.com/article/only-60-years-of-farming-left-if-soil-degradation-continues/
www.lfu.bayern.de/buerger/doc/uw_67_umweltmedium_boden.pdf
https://www.umweltbundesamt.de/daten/flaeche-boden-land-oekosysteme/boden/humusstatus-der-boeden#textpart-1
https://www.wwf.de/earth-overshoot-day/
http://data.footprintnetwork.org/#/
https://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780191843730.001.0001/q-oro-ed5-00008907 
https://gsf.globalsoilweek.org/thematic-areas/sustainable-development-goals
www.nabu.de/umwelt-und-ressourcen/oekologisch-leben/balkon-und-garten/pflege/giftfrei/00583.html)
http://region-hannover.bund.net/fileadmin/bundgruppen/bcmshannover/Universum_Kleingarten/Flyer_zum_Download/Flyer_Gruenduenger_Universum_Kleingarten.pdf