Maca – Lepidium meyenii – peruvinės pipirnės
Botaninis aprašymas
Vietos gyventojai peruvines pipirnes kaip maistingą produktą ir vaistą naudojo tūkstančius metų. Šis tvirtas žolinis augalas su savo aromatine šaknimi priklauso Lepidium genčiai ir auga Andų aukštikalnėse. Šį augalą dėl jo vertingų savybių „Weleda“ naudoja kurdama odos priežiūros priemones.
Augalas, iš kurio inkai sėmėsi stiprybės
Pasak istorinių šaltinių, inkų kovotojai stiprindavosi peruvinėmis pipirnėmis prieš mūšius – jie tikėjo, kad peruvinių pipirnių šaknys stiprina sveikatą, jėgą ir ištvermę. Vietiniai Pietų Amerikos žmonės ir šiais laikais vis dar naudoja peruvines pipirnes kaip vaistinį augalą ir maistą. Peruvinių pipirnių šakniagumbiai yra daug maistingesnis nei, pavyzdžiui, kukurūzai, ryžiai ar kviečiai.
Kai šviežios peruvinių pipirnių šaknys ruošiamos maistui, paprastai jos verdamos pasūdytame vandenyje. Iš džiovintų šaknų galima gaminti saldų pudingą, ispaniškai žinomą „mazamorra“ pavadinimu. Žalių peruvinių pipirnių lapų skonis panašus į sėjamųjų pipirnių ir juos galima valgyti kaip salotas. Be to, augalas visame pasaulyje yra įgijęs veiksmingo supermaisto reputaciją. Peruvinių pipirnių miltelių ir kapsulių galima įsigyti kaip maisto papildą, dažnai su pridėtu vitaminu C. Milteliai ir šaknys yra švelniai saldaus salyklo skonio. Peruvinių pipirnių galima įmaišyti į glotnučius, riešutų gėrimus, desertus ir dribsnius – sakoma, kad tai suteikia jėgų.
Iš Peru kilusios peruvinės pipirnės
Peruvinė pipirnė, arba maca (Lepidium meyenii), yra dideliame aukštyje ekstremaliomis oro sąlygomis augantis augalas. Jis kilęs iš Peru Andų aukštikalnių, kur geriausiai jaučiasi 3500–4500 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tai tvirtas ir itin atsparus augalas. Nei karštis dienos metu, nei šalna naktį negali jo paveikti ir jis taip pat puikiai susidoroja su prasta dirva, intensyvia saulės šviesa ir stipriais vėjais.
Augalinis, įprastai dvimetis peruvinės pipirnės augalas išauga iki 20 centimetrų aukščio. Ši daržovė priklauso pipirnių genčiai ir bastutinių šeimai. Augalai turi vešlius lapus, kurie suformuoja tankias skroteles ir auga palei žemę kaip kilimas, taip apsisaugodami nuo stiprių vėjų. Šluotelės su baltais žiedais pasirodo antrais augimo metais.
Žydėjimo laikotarpiu nuo liepos iki spalio skleidžia stiprų kvapą. Pirminių šaknų derlius paprastai nuimamas birželį. Jų spalvos varijuoja nuo baltų ir geltonų iki rožinių ir raudonų. Peruvinė pipirnė taip pat vadinama peruviniu ženšeniu.
Naujai atrasta nauda kosmetikos priemonėse
Vartojamos kaip maistas, peruvinės pipirnės suteikia energijos ir jėgų. Šio augalo šaknyse yra angliavandenių, baltymų, lipidų ir ląstelienos, taip pat kalcio, kalio, magnio ir geležies. Nors peruvinių pipirnių nauda sveikatai žinoma jau seniai, jų augaliniai baltymai labai domina ir kosmetikos kūrėjus. „Weleda“ naudoja peruvinių pipirnių peptidus, kurie fermentacijos būdu išgaunami iš šakniagumbio baltymų. Jų išskirtinė galia yra jų natūrali kilmė. Kaip inovatyvi veiklioji medžiaga kosmetikos priemonėse, peruvinių pipirnių peptidai atrakina visą regeneracinį peruvinės pipirnės šaknies potencialą ir leidžia sukurti priemonę, atgaivinančią odą – mūsų didžiausią jutimo organą. Iš peruvinių pipirnių išgaunami peptidai aktyvina ląstelių atsinaujinimą ir palaiko odos įgimtus regeneracinius procesus, taip pat rūpinasi, kad oda atrodytų elastingesnė ir senėjimo požymiai būtų mažiau pastebimi.
Mums augalas nėra tik veiklioji medžiaga. Mes taip pat beldžiamės į jo simbolinę prasmę ir ieškome jo paslapčių. Nes mums itin svarbus kompleksinis mūsų priemonių poveikis.
